Cukrinis diabetas: 1 tipo, 2 tipo ir gestacinis

Cukrinis diabetas – tai lėtinė liga, kuri atsiranda dėl organizmo nesugebėjimo tinkamai panaudoti gliukozės, pagrindinio energijos šaltinio. Dėl šios būklės padidėja cukraus kiekis kraujyje, kas laikui bėgant gali pažeisti įvairius organus ir sistemas, ypač širdį, inkstus, akis ir nervus. 

Sveikas organizmas kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje naudodamas insuliną – hormoną, gaminamą kasoje. Cukrinis diabetas gali atsirasti, kai organizmas nesugeba gaminti pakankamai insulino arba kai kūno ląstelės tampa atsparios insulinui. 

Liga yra paplitusi ir rimta, tačiau šiuolaikinės medicinos dėka diabetą galima valdyti, o tinkama priežiūra ir gyvenimo būdo keitimas gali padėti sumažinti komplikacijų riziką. 

Cukrinis diabetas skirstomas į kelias rūšis, o kiekvienos jų gydymo ir valdymo metodai yra šiek tiek skirtingi. Nors šiuo metu išgydyti diabeto neįmanoma, tačiau tinkamai kontroliuojant ligą, galima gyventi pilnavertį gyvenimą.

Kokios yra diabeto rūšys?

Cukrinis diabetas skirstomas į kelias pagrindines rūšis: 1 tipo, 2 tipo ir gestacinį diabetą. 1 tipo diabetas dažniausiai diagnozuojamas vaikams ar jauniems žmonėms ir atsiranda dėl autoimuninio proceso, kurio metu organizmas atakuoja savo paties kasą, todėl nustoja gaminti insuliną. Tai yra nepagydoma liga, kurios valdymui reikia kasdien vartoti insuliną. 

2 tipo diabetas yra labiausiai paplitęs ir dažniausiai diagnozuojamas vyresnio amžiaus žmonėms, nors vis daugiau jaunesnių žmonių taip pat serga šia liga. Šiuo atveju organizmas arba negamina pakankamai insulino, arba jį neefektyviai naudoja. 

Gestacinis diabetas išsivysto nėštumo metu ir dažniausiai praeina po gimdymo, tačiau jis padidina riziką susirgti 2 tipo diabetu vėliau. Yra ir kitų retų diabeto formų, kurios gali būti genetinės kilmės arba susijusios su kitomis sveikatos būklėmis.

Kaip paplitęs cukrinis diabetas Lietuvoje?

Cukrinis diabetas Lietuvoje yra vis labiau paplitusi liga, kaip ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Remiantis įvairiais duomenimis, Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 8–10% gyventojų, ir šis skaičius kasmet auga. 

Dauguma šių atvejų yra 2 tipo diabetas, kuris dažniausiai siejamas su gyvenimo būdo veiksniais, tokiais kaip antsvoris, nesubalansuota mityba ir fizinio aktyvumo trūkumas. Tačiau vis dažniau diabetas diagnozuojamas jaunesniems žmonėms, o tai kelia nerimą visuomenės sveikatos specialistams. 

Toks didėjantis cukrinio diabeto paplitimas kelia didelį iššūkį sveikatos priežiūros sistemai ir reikalauja nuolatinių pastangų švietimo, prevencijos ir ankstyvos diagnozės srityje. Efektyvus diabeto valdymas ir visuomenės informavimas gali padėti sumažinti ligos sukeliamų komplikacijų ir ekonominių kaštų poveikį visuomenei.

Kokie yra diabeto simptomai?

Cukrinis diabetas gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie dažnai skiriasi priklausomai nuo ligos tipo ir progresavimo. 

Pagrindiniai diabeto simptomai yra nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis, svorio netekimas, odos sausumas ir lėtai gyjančios žaizdos. 

2 tipo diabetas dažnai vystosi lėtai, ir simptomai gali būti lengvi arba net nepastebimi, todėl žmonės ilgą laiką gali nežinoti, kad serga. Kita vertus, 1 tipo diabetas dažnai pasireiškia staiga ir sukelia rimtų simptomų, kurie reikalauja skubaus gydymo. 

Svarbu paminėti, kad kai kurie žmonės gali nejausti jokių simptomų, todėl reguliarūs sveikatos patikrinimai gali padėti laiku nustatyti ligą. Jei pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti reikalingi tyrimai.

Kas sukelia diabetą?

Diabeto priežastys gali būti įvairios, priklausomai nuo diabeto tipo. 1 tipo diabetą sukelia autoimuninė reakcija, kai organizmas klaidingai atakuoja kasos ląsteles, atsakingas už insulino gamybą. Kodėl taip nutinka, nėra visiškai aišku, tačiau manoma, kad genetiniai ir aplinkos veiksniai gali vaidinti svarbų vaidmenį. 

2 tipo diabetas dažniausiai yra susijęs su gyvenimo būdo veiksniais, įskaitant prastą mitybą, mažą fizinį aktyvumą ir antsvorį. Nors genetika taip pat gali turėti įtakos, gyvenimo būdas dažnai yra lemiamas veiksnys. 

Gestacinis diabetas atsiranda dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu, o kai kuriais atvejais cukrinis diabetas gali būti susijęs su kitomis sveikatos problemomis, tokiomis kaip policistinių kiaušidžių sindromas ar tam tikrų vaistų vartojimas.

Kokios yra diabeto komplikacijos?

Cukrinis diabetas yra pavojinga liga dėl galimų ilgalaikių komplikacijų, kurios gali turėti įtakos įvairiems organams ir sistemoms. Viena iš dažniausiai pasitaikančių komplikacijų yra širdies ir kraujagyslių ligos, tokios kaip infarktas ir insultas. 

Cukrinis diabetas taip pat gali pažeisti inkstus, sukelti inkstų nepakankamumą ir netgi reikalauti dializės. Kitos galimos komplikacijos yra akių problemos, įskaitant retinopatiją, kuri gali sukelti regos praradimą, ir nervų pažeidimai, kurie gali lemti jutimų praradimą galūnėse, ypač kojose. 

Šios komplikacijos gali labai pabloginti gyvenimo kokybę ir netgi sukelti invalidumą, todėl labai svarbu laikytis gydytojų rekomendacijų ir reguliariai stebėti sveikatos būklę.

Kaip diagnozuojamas diabetas?

Cukrinis diabetas diagnozuojamas atliekant kelis kraujo tyrimus, kurie leidžia nustatyti cukraus kiekį kraujyje. Dažniausiai naudojamas glikozilinto hemoglobino (HbA1c) tyrimas, kuris parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per pastaruosius du–tris mėnesius. 

Taip pat atliekamas gliukozės tyrimas nevalgius, kurio metu matuojamas cukraus kiekis kraujyje po nakties, ir gliukozės tolerancijos testas, kuris padeda įvertinti organizmo gebėjimą tvarkytis su cukrumi po gliukozės suvartojimo. 

Jei tyrimų rezultatai yra aukštesni už įprastą normą, tačiau nepakankamai aukšti diabetui, asmeniui gali būti diagnozuotas prediabetas – būklė, kuri gali peraugti į diabetą, jei gyvenimo būdas nebus pakeistas.

Kaip cukrinis diabetas valdomas?

Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, tačiau jį galima sėkmingai valdyti. Pagrindinės diabeto valdymo priemonės apima sveiką mitybą, fizinį aktyvumą ir vaistus. 

1 tipo diabeto atveju būtinas insulino vartojimas, o 2 tipo diabetui gydyti gali būti skiriami cukraus kiekį kraujyje mažinantys vaistai. 

Mityba atlieka svarbų vaidmenį: būtina vengti per daug cukraus ir rafinuotų angliavandenių bei rinktis skaidulų turinčius maisto produktus. 

Reguliarus fizinis aktyvumas padeda geriau reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir mažina komplikacijų riziką. Be to, svarbu reguliariai atlikti sveikatos tyrimus, kad būtų galima stebėti cukraus kiekį kraujyje ir atitinkamai koreguoti gydymą.

Kaip išvengti diabeto?

Nors kai kurių diabeto formų, kaip 1 tipo diabeto, išvengti neįmanoma, daugeliu atvejų galima sumažinti 2 tipo diabeto riziką. Pagrindinės prevencinės priemonės apima sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir kūno svorio kontrolę. Sveika mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, nesmulkintų grūdų ir sveikųjų riebalų, padeda išlaikyti pastovų cukraus kiekį kraujyje. 

Reguliarus fizinis aktyvumas, pvz., 30 minučių judėjimo per dieną, stiprina širdį ir pagerina jautrumą insulinui. Antsvoris yra vienas iš pagrindinių diabeto rizikos veiksnių, todėl sveiko svorio išlaikymas yra svarbi prevencijos dalis. Taip pat patartina reguliariai tikrintis sveikatą, ypač jei yra šeimos anamnezė ar kiti rizikos veiksniai.

Kada turėčiau apsilankyti pas gydytoją?

Svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pastebėjote simptomus, kurie gali rodyti cukrinio diabeto tikimybę, tokius kaip nuolatinis troškulys, dažnas šlapinimasis, nepaaiškinamas svorio mažėjimas ar nuovargis. 

Taip pat rekomenduojama reguliariai atlikti kraujo tyrimus, ypač jei yra šeimos istorija arba esate vyresnis nei 45 metų. Net jei simptomai nėra stiprūs ar akivaizdūs, periodinis sveikatos patikrinimas gali padėti laiku nustatyti diabeto arba prediabeto būklę ir pradėti reikiamą gydymą. 

Jei jau jums diagnozuotas diabetas, apsilankymas pas gydytoją yra svarbus norint stebėti ligos eigą, koreguoti gydymą ar išvengti komplikacijų.

DUK – dažnai užduodami klausimai

1. Kas yra diabetas?

Diabetas yra lėtinė liga, kuri atsiranda, kai organizmas nesugeba tinkamai reguliuoti cukraus (gliukozės) kiekio kraujyje. Tai gali būti dėl to, kad kasa negamina pakankamai insulino arba organizmo ląstelės tampa atsparios insulinui. Diabetas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, jei nėra tinkamai valdomas.

2. Kaip nustatomas diabetas?

Diabetas nustatomas atlikus kraujo tyrimus. Dažniausiai atliekamas glikozilinto hemoglobino (HbA1c) testas, kuris parodo vidutinį gliukozės kiekį kraujyje per kelis mėnesius. Taip pat gali būti atliekami nevalgiusio gliukozės tyrimai arba gliukozės tolerancijos testas.

3. Cukrinis diabetas: kaip išvengti?

2 tipo diabeto riziką galima sumažinti sveiku gyvenimo būdu. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, svorio kontrolė ir streso valdymas padeda sumažinti diabeto tikimybę. Taip pat rekomenduojama vengti perdirbto maisto ir cukraus.

4. Kaip pasireiškia cukrinis diabetas?

Diabeto simptomai gali būti troškulys, dažnas šlapinimasis, nuovargis, svorio netekimas, odos sausumas ir lėtai gyjančios žaizdos. 2 tipo diabetas dažnai vystosi lėtai, todėl simptomai gali būti silpni arba nepastebimi ilgą laiką.

5. Diabetas: ką valgyti?

Sergant diabetu rekomenduojama rinktis maisto produktus, kurie lėtai išskiria gliukozę į kraują, pvz., daržoves, nesmulkintus grūdus, liesą baltymą ir sveikus riebalus. Venkite cukraus, baltų miltų produktų ir perdirbto maisto.

6. Gestacinis diabetas: ką valgyti?

Sergant gestaciniu diabetu svarbu subalansuota mityba. Rekomenduojama valgyti daug daržovių, liesų baltymų ir sudėtinių angliavandenių, vengti saldumynų ir perdirbto maisto. Maitinimosi planą patartina suderinti su gydytoju ar mitybos specialistu.