Astma yra liga, apie kurią žmonija žino jau nuo senovės Egipto laikų. Ši lėtinė kvėpavimo takų liga buvo paminėta jau senovės raštuose, o Hipokratas apie 400 m. pr. Kr. davė jai pavadinimą. Nepaisant šios ligos istorinio pažinimo, astma ir šiandien sukelia daugybę klausimų bei problemų milijonams žmonių visame pasaulyje. Ši liga ypatingai svarbi Lietuvoje, nes, kaip manoma, ja serga apie 5% suaugusiųjų ir apie 10% vaikų, iš kurių dalis patiria sunkios formos astmos simptomus.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra astma, kokie yra jos pagrindiniai simptomai, kaip ji atsiranda, kokie yra rizikos veiksniai ir šiuolaikinės medicinos siūlomi gydymo metodai.
Šiame straipsnyje skaitykite
Kas yra astma?
Astma yra lėtinė kvėpavimo takų uždegiminė liga, kuri sukelia bronchų susiaurėjimą, apsunkina kvėpavimą ir sukelia įvairius simptomus. Liga turi pasikartojančią, priepuolinę eigą, kuri gali pasireikšti įvairiais laikotarpiais. Bronchai – tai kvėpavimo takai, per kuriuos oras patenka į plaučius. Astmos metu šie vamzdeliai susiaurėja dėl uždegimo ir susidarančių gleivių, todėl oro srautas sumažėja.
Pagrindiniai astmos simptomai:
- Dusulys, ypač sunku iškvėpti
- Švokštimas
- Krūtinės spaudimas
- Kosulys, ypač naktį arba anksti ryte
Astma yra itin kintanti liga – kai kurie žmonės patiria simptomus kasdien, kiti tik retkarčiais. Tai priklauso nuo ligos formos ir priežasčių.
Astmos atsiradimas ir vystymasis
Nors tiksliai nežinoma, kodėl kai kuriems žmonėms išsivysto astma, o kitiems ne, aišku, kad ligos atsiradimą lemia daugybė veiksnių. Šie veiksniai gali būti tiek genetiniai (paveldimi), tiek aplinkos sukelti.
Pagrindiniai astmos atsiradimo veiksniai:
- Genetiniai faktoriai: Jei šeimoje yra žmonių, sergančių astma, alergijomis ar kitomis kvėpavimo takų ligomis, rizika, kad kiti šeimos nariai susirgs astma, yra didesnė.
- Aplinkos veiksniai: Aplinkos užterštumas, dulkės, cigarečių dūmai, namų alergenai (pvz., gyvūnų plaukai, pelėsiai, žiedadulkės) gali skatinti astmos vystymąsi.
- Alergijos: Dažnai astma ir alergijos eina kartu. Alerginės reakcijos į žiedadulkes, maistą, pelėsius ar namų dulkes gali sustiprinti astmos simptomus.
- Virusinės infekcijos: Vaikystėje patirtos kvėpavimo takų infekcijos gali padidinti astmos išsivystymo tikimybę.
- Kūno svoris: Asmenims, kurių kūno masės indeksas (KMI) yra didesnis, rizika susirgti astma taip pat yra didesnė.
Astmos simptomai gali atsirasti bet kokiame amžiuje, tačiau dažniausiai liga pasireiškia vaikams iki 10 metų, ypač tiems, kurie turi alerginį polinkį. Suaugusiesiems astma gali išsivystyti dėl ilgalaikio kontakto su dirginančiomis medžiagomis, pavyzdžiui, cheminių medžiagų darbo aplinkoje.
Astmos priepuoliai
Astmos priepuoliai yra staigūs ligos paūmėjimai, kurių metu bronchų susiaurėjimas tampa ypatingai stiprus, apsunkindamas kvėpavimą. Priepuolio metu žmogus gali jausti didelį oro trūkumą ir nesugebėti iškvėpti oro. Priepuoliai gali būti itin pavojingi, jei laiku nesuteikiama medicininė pagalba.
Priepuolio požymiai:
- Sloga, čiaudulys prieš prasidedant priepuoliui
- Kosulys ir krūtinės spaudimas
- Sunkus, švokščiantis kvėpavimas
Astmos priepuoliai gali pasireikšti keletą kartų per dieną, savaitę, mėnesį ar net metus. Tai reiškia, kad astma yra itin nenuspėjama ir reikalauja nuolatinio dėmesio bei kontrolės.
Astmos diagnostika
Norint diagnozuoti astmą, būtina išsamiai išanalizuoti paciento simptomus ir ligos istoriją. Kadangi astmos simptomai gali būti panašūs į kitų kvėpavimo takų ligų simptomus, svarbu atlikti tikslius tyrimus, kad būtų patvirtinta diagnozė.
Diagnostikos metodai:
- Spirometrija: Tai testas, kuris matuoja plaučių funkciją, nustatant, kiek oro pacientas gali iškvėpti ir kaip greitai tai padaro.
- Pikometrija: Šis testas nustato didžiausią greitį, kuriuo pacientas gali iškvėpti orą, ir padeda įvertinti kvėpavimo takų būklę.
- Alergijos testai: Kadangi astma dažnai susijusi su alergijomis, gydytojas gali rekomenduoti atlikti alergijos testus, siekiant nustatyti alergenus, kurie sukelia priepuolius.
- Provokacijos testas: Tai testas, kurio metu kvėpavimo takai yra dirginami kontroliuojamomis sąlygomis, siekiant nustatyti, ar pacientas turi astminį atsaką į tam tikrus veiksnius.
Šių testų rezultatai padeda gydytojui nustatyti astmos sunkumą ir parinkti tinkamą gydymo metodą.
Astmos gydymas
Astmos gydymas yra ilgalaikis procesas, nes ši liga negali būti visiškai išgydoma. Pagrindinis gydymo tikslas – kontroliuoti ligos eigą, sumažinti simptomus ir užkirsti kelią astmos priepuoliams.
Pagrindiniai gydymo metodai:
- Inhaliatoriai: Dažniausiai naudojami astmos gydymo vaistai, kurie greitai atveria kvėpavimo takus ir sušvelnina priepuolius. Yra dviejų rūšių inhaliatoriai – greitosios pagalbos (naudojami priepuolių metu) ir ilgalaikio veikimo (vartojami reguliariai astmos kontrolei).
- Geriamieji vaistai: Kai kuriems pacientams gali prireikti geriamų vaistų, skirtų mažinti uždegimą kvėpavimo takuose.
- Biologinė terapija: Tai šiuolaikinis gydymo metodas, skirtas sunkia astma sergantiems pacientams, kuriems įprasti vaistai nepadeda. Biologinė terapija mažina kvėpavimo takų uždegimą ir gali sumažinti priepuolių dažnį bei intensyvumą.
Gydytojas parinks gydymo metodą pagal ligos sunkumą, paciento būklę ir atsaką į vaistus.
Biologinė terapija
Biologinė terapija yra viena iš naujausių astmos gydymo galimybių, kuri padeda pacientams, kenčiantiems nuo sunkios astmos formos. Ši terapija veikia specifines imunines ląsteles, kurios sukelia uždegimą kvėpavimo takuose, ir padeda sumažinti šį uždegimą.
Biologinė terapija rekomenduojama, kai pacientui nepakanka įprastų vaistų, o astmos priepuoliai išlieka dažni ir sunkūs. Šis gydymo metodas taip pat gali padėti sumažinti vartojamų steroidų dozes, kurios turi daugybę šalutinių poveikių.
Kaip valdyti astmą kasdieniniame gyvenime?
Gyvenimas su astma gali būti iššūkis, tačiau tinkamai valdant ligą, pacientai gali gyventi pilnavertį gyvenimą. Pagrindinis astmos valdymo tikslas – sumažinti priepuolių riziką ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Patarimai, kaip valdyti astmą:
- Reguliarus vaistų vartojimas: Net jei jaučiatės gerai, svarbu reguliariai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, nes tai padeda išlaikyti ligos kontrolę.
- Alergenų vengimas: Venkite alergenų, kurie gali sukelti priepuolius – tai gali būti dulkės, pelėsiai, namų gyvūnų plaukai ir kt.
- Kvėpavimo takų apsauga: Venkite taršos, cigarečių dūmų ir stiprių kvapų, kurie gali dirginti kvėpavimo takus.
- Fizinis aktyvumas: Nors kai kuriems žmonėms fizinis krūvis gali sukelti astmos priepuolį, tinkamas fizinis aktyvumas padeda stiprinti plaučių funkciją ir bendrai sveikatai. Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamo fizinio krūvio plano.
Astmos gydymo svarba ir klaidos
Astma yra liga, kuri reikalauja nuolatinio dėmesio ir gydymo. Net jei pacientas ilgą laiką nejaučia jokių simptomų, tai nereiškia, kad liga išnyko. Tai yra viena didžiausių klaidų, kurią pacientai daro – nustoję vartoti vaistus dėl simptomų nebuvimo, jie rizikuoja, kad astma progresuos ir vėl pasireikš ūmiais priepuoliais.
Svarbu, kad pacientas suprastų, jog astmos gydymas yra ilgalaikis procesas, kuris negali būti nutrauktas be gydytojo nurodymo.
Išvados
Astma yra lėtinė ir nepagydoma liga, tačiau tinkamai ją valdant, galima gyventi pilnavertį ir aktyvų gyvenimą. Nors šiandien nėra vaistų, kurie galėtų visiškai išgydyti astmą, yra daugybė metodų, kurie padeda kontroliuoti jos eigą ir sumažinti priepuolių dažnį bei intensyvumą. Moderni biologinė terapija yra ypatingai efektyvi sunkia astma sergantiems pacientams, suteikdama jiems galimybę sumažinti ligos sukeliamus simptomus.
Nuolatinis bendravimas su gydytoju, reguliarus vaistų vartojimas ir aplinkos kontrolė – tai pagrindiniai astmos valdymo žingsniai, kurie leidžia sergantiems šia liga gyventi be baimės dėl staigių priepuolių.
Šaltiniai:
- Barnes, P. J., Jonsson, B., & Klim, J. B. (1996). The costs of asthma. European Respiratory Journal, 9(4), 636-642.
- Hamid, Q., & Tulic, M. (2009). Immunobiology of asthma. Annual review of physiology, 71, 489-507.
- Holgate, S. T. (2008). Pathogenesis of asthma. Clinical & Experimental Allergy, 38(6), 872-897.
- National Asthma Education Program. (1991). Guidelines for the diagnosis and management of asthma.
