Adenomiozė

Adenomiozė yra lėtinė gimdos būklė, kai gimdos gleivinė (endometriumas) įsiskverbia į raumeninį gimdos sluoksnį (miometriumą). Šis procesas sukelia gimdos sienelės sustorėjimą ir gali sukelti skausmingus simptomus bei menstruacinius sutrikimus. Nors adenomiozė gali pasireikšti bet kuriai moteriai, dažniau ji nustatoma vyresnio amžiaus moterims, ypač toms, kurios jau yra turėjusios vaikų. 

Būklė dažnai painiojama su endometrioze, tačiau jų patogenezė yra skirtinga. Adenomiozė gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę, todėl svarbu laiku ją diagnozuoti ir gydyti.

Kas yra adenomiozė?

Adenomiozė yra būklė, kai gimdos gleivinės ląstelės, kurios paprastai dengia gimdos vidinį paviršių, pradeda augti į gimdos raumenis. Šios ląstelės elgiasi taip pat, kaip ir įprastoje gimdos gleivinėje – jos auga ir kraujuoja per kiekvieną menstruacijų ciklą. Tačiau, skirtingai nei įprasta gimdos gleivinė, šios ląstelės negali būti pašalintos iš organizmo, todėl kraujas kaupiasi gimdos raumenyse, sukeldamas uždegimą, skausmą ir kitus simptomus. Ši būklė dažnai susijusi su gimdos sienelės sustorėjimu, kuris gali būti aptiktas ultragarsu arba magnetinio rezonanso tyrimu.

Kaip dažnai sergama adenomioze?

Adenomiozė yra gana dažna moterų liga, tačiau tikslus jos paplitimas nėra tiksliai žinomas dėl diagnostikos sunkumų. Manoma, kad adenomiozė gali paveikti nuo 20 iki 35% moterų, ypač vyresniame amžiuje. Dažniau ji diagnozuojama moterims nuo 35 iki 50 metų, ypač toms, kurios jau yra turėjusios vaikų. Būklė dažnai nustatoma atliekant kitus ginekologinius tyrimus arba gimdos pašalinimo operacijas, nes simptomai gali būti panašūs į kitų gimdos ligų, tokių kaip endometriozė ar gimdos miomos, simptomus.

Kokie yra adenomiozės simptomai?

Adenomiozė gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie priklauso nuo būklės sunkumo. Dažniausi simptomai yra stiprus menstruacinis skausmas (dismenorėja), gausios menstruacijos (menoragija), lėtinis dubens skausmas ir skausmas lytinių santykių metu (dispareunija). Kai kurios moterys gali patirti ir kraujavimą tarp menstruacijų ar nevaisingumą. Svarbu pabrėžti, kad ne visos moterys su adenomioze patiria simptomus – kai kuriais atvejais būklė gali būti besimptomė ir atsitiktinai nustatoma atliekant kitus tyrimus. Tačiau, kai simptomai pasireiškia, jie gali reikšmingai pabloginti moters gyvenimo kokybę.

Kas sukelia adenomiozę?

Tiksli adenomiozės priežastis vis dar nėra aiškiai suprantama, tačiau manoma, kad šią būklę gali sukelti kelios skirtingos priežastys. Viena teorija teigia, kad adenomiozė atsiranda, kai gimdos gleivinės ląstelės įsiskverbia į gimdos raumenų sluoksnį dėl gimdos traumų, tokių kaip operacijos ar gimdymas. Kita teorija siūlo, kad adenomiozė gali atsirasti dėl vystymosi sutrikimų gimdoje, kai moteris dar yra vaisius. Taip pat gali būti genetinių, hormoninių ar imuninės sistemos veiksnių, kurie prisideda prie šios būklės atsiradimo.

Kokie yra šios būklės rizikos veiksniai?

Keletas veiksnių gali padidinti adenomiozės riziką. Amžius yra vienas svarbiausių rizikos veiksnių – adenomiozė dažniau pasireiškia moterims, vyresnėms nei 35 metai. Gimdymo istorija taip pat gali turėti įtakos, nes moterims, kurios gimdė, būklė nustatoma dažniau. Kiti rizikos veiksniai gali būti gimdos operacijos, tokios kaip cezario pjūvis ar gimdos pašalinimas (curettage). Hormoniniai pokyčiai, ypač susiję su estrogeno lygio padidėjimu, taip pat gali padidinti adenomiozės riziką. Taip pat yra teorijų, kad genetiniai veiksniai gali turėti įtakos būklės vystymuisi.

Kokios yra adenomiozės komplikacijos?

Nors adenomiozė nėra gyvybei pavojinga liga, ji gali sukelti įvairias komplikacijas, kurios paveikia moters gyvenimo kokybę. Viena iš dažniausių komplikacijų yra lėtinis skausmas, kuris gali būti nuolatinis ir sunkiai gydomas. Gausios menstruacijos gali sukelti anemiją, dėl kurios moteris jaučia nuovargį, silpnumą ir bendrą negalavimą. Be to, adenomiozė gali sukelti nevaisingumą ar sunkumų pastojant, nors šis poveikis nėra visiškai suprantamas. Kai kuriais atvejais gali prireikti gimdos pašalinimo operacijos, ypač jei kiti gydymo metodai yra neveiksmingi.

Ar adenomiozė gali sukelti vėžį?

Adenomiozė pati savaime nėra susijusi su padidėjusia rizika susirgti vėžiu. Tačiau kartais gali būti sunku atskirti adenomiozę nuo kitų gimdos ligų, tokių kaip endometriozė ar gimdos miomos, kurios gali turėti tam tikrą ryšį su padidėjusia vėžio rizika. Svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus, kad būtų galima laiku nustatyti bet kokius pokyčius. Gydytojai taip pat gali atlikti histologinius tyrimus, kad išskirtų adenomiozę nuo kitų galimų gimdos auglių.

Kaip diagnozuojama adenomiozė?

Adenomiozės diagnozė gali būti sudėtinga, nes simptomai dažnai būna panašūs į kitų gimdos ligų simptomus. Ultragarso tyrimas yra vienas iš pagrindinių būdų, padedančių nustatyti adenomiozės buvimą, nors tiksliai diagnozuoti šią būklę gali būti sunku. Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra dar vienas vertingas diagnostinis įrankis, leidžiantis gydytojams geriau vizualizuoti gimdos struktūrą. Histologinis tyrimas, kuris atliekamas po gimdos pašalinimo, yra vienintelis būdas patvirtinti galutinę diagnozę, tačiau šis metodas taikomas tik sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai yra neveiksmingi.

Kaip gydoma adenomiozė?

Adenomiozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir paciento norų. Medikamentinis gydymas apima skausmą malšinančius vaistus, hormoninius preparatus ar intrauterinius prietaisus su hormonais, kurie gali padėti suvaldyti simptomus. Chirurginis gydymas gali būti svarstomas, jei kiti metodai yra neveiksmingi – tai gali apimti gimdos pašalinimo operaciją (histerektomiją). Svarbu pabrėžti, kad gimdos pašalinimas yra galutinis sprendimas, kurį reikia apsvarstyti tik tada, kai kiti gydymo būdai nepadeda ir moteris neplanuoja daugiau turėti vaikų.

Kaip išvengti adenomiozės?

Kadangi tikslios adenomiozės priežastys nėra visiškai suprastos, nėra aiškaus būdo, kaip išvengti šios būklės. Tačiau galima sumažinti riziką, reguliariai atliekant ginekologinius tyrimus ir laikantis sveikos gyvensenos. Hormonų kontrolė, ypač estrogeno lygio mažinimas, gali padėti sumažinti adenomiozės riziką. Sveikas gyvenimo būdas, įskaitant sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą ir stresą mažinančias veiklas, taip pat gali turėti teigiamą poveikį. Svarbu laiku kreiptis į gydytoją, jei pasireiškia bet kokie neįprasti simptomai.

Kaip adenomiozė veikia nėštumą?

Adenomiozė gali apsunkinti pastojimą, tačiau daugeliui moterų vis tiek pavyksta sėkmingai pastoti ir išnešioti vaiką. Kai kurios moterys gali susidurti su padidėjusia persileidimo ar priešlaikinio gimdymo rizika. Taip pat gali būti didesnė rizika gimdos komplikacijoms, pvz., placentos įaugimui. Jei moteris planuoja pastoti, svarbu pasitarti su gydytoju dėl adenomiozės valdymo prieš nėštumą ir jo metu. Kai kuriais atvejais gali prireikti specialaus gydymo arba priežiūros.

Kada turėčiau skambinti gydytojui?

Jei pastebite bet kokius neįprastus simptomus, tokius kaip stiprus skausmas menstruacijų metu, gausios menstruacijos, kraujavimas tarp menstruacijų arba skausmas lytinių santykių metu, reikėtų pasitarti su gydytoju. Ankstyva diagnostika gali padėti valdyti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Jei jau turite adenomiozės diagnozę ir pastebite simptomų pablogėjimą arba naujus simptomus, taip pat svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Kuo skiriasi adenomiozė ir endometriozė?

Nors adenomiozė ir endometriozė turi tam tikrų panašumų, jos yra skirtingos būklės. Adenomiozė atsiranda, kai gimdos gleivinė įsiskverbia į gimdos raumenis, tuo tarpu endometriozė pasireiškia, kai gimdos gleivinę primenančios ląstelės auga už gimdos ribų, pvz., ant kiaušidžių, kiaušintakių ar kitų organų. Abu šie sutrikimai gali sukelti skausmą, gausias menstruacijas ir nevaisingumą, tačiau jų gydymas ir diagnostikos metodai gali skirtis.

Ar adenomiozė yra rimta būklė?

Adenomiozė yra lėtinė būklė, kuri gali turėti rimtą poveikį moters gyvenimo kokybei dėl skausmo ir kitų simptomų. Nors būklė nėra pavojinga gyvybei, ji gali reikšmingai paveikti kasdienę veiklą, darbingumą ir psichologinę gerovę. Laiku diagnozuota ir tinkamai gydoma adenomiozė gali padėti suvaldyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, todėl svarbu nepaisyti simptomų ir kreiptis į gydytoją, jei jie pasireiškia.

Kokie yra adenomiozės pavojai?

Adenomiozės pavojai daugiausia susiję su galimomis komplikacijomis, tokiomis kaip lėtinis skausmas, anemija dėl gausių menstruacijų, ir nevaisingumas. Būklė gali turėti įtakos psichologinei moters sveikatai, sukeldama depresiją, nerimą ir bendrą gyvenimo kokybės pablogėjimą. Jei adenomiozė nėra tinkamai gydoma, gali prireikti chirurginio gydymo, įskaitant gimdos pašalinimą, ypač jei moteris neplanuoja daugiau turėti vaikų. Svarbu stebėti simptomus ir reguliariai konsultuotis su gydytoju, kad būtų galima laiku nustatyti ir valdyti būklę.