Endometriozė: viskas ką turi žinoti

Endometriozė yra lėtinė liga, kuri atsiranda, kai audinys, panašus į gimdos gleivinę (endometriumą), auga už gimdos ribų. Šis audinys gali susidaryti ant kiaušidžių, kiaušintakių, žarnyno ar kitų dubens srities organų. Endometriozė dažnai sukelia skausmą, ypač menstruacijų metu, ir gali turėti įtakos vaisingumui. Šios ligos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau ji yra gana paplitusi tarp reprodukcinio amžiaus moterų. Endometriozė gali stipriai paveikti gyvenimo kokybę ir dažnai reikalauja ilgalaikio gydymo bei priežiūros.

Kokie yra endometriozės simptomai?

Endometriozės simptomai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasireiškia stipriais skausmais apatinėje pilvo dalyje, ypač menstruacijų metu. Taip pat gali būti skausmas lytinių santykių metu, skausmas šlapinantis ar tuštinantis, gausus ar nereguliarus kraujavimas, ir nuovargis. Kai kurios moterys gali patirti ir vaisingumo problemų. Simptomai gali būti nuolatiniai arba atsirasti periodiškai, priklausomai nuo menstruacinio ciklo. Kartais endometriozė gali būti besimptomė, todėl ji diagnozuojama tik tuomet, kai atsiranda problemų pastojant.

Ar dėl endometriozės gali augti svoris?

Endometriozė gali netiesiogiai prisidėti prie svorio augimo dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, nuolatinis skausmas ir diskomfortas gali apriboti fizinį aktyvumą, o hormoninis gydymas, naudojamas simptomams malšinti, gali sukelti svorio padidėjimą. Be to, endometriozė gali paveikti emocinę būklę, sukelti stresą ar depresiją, o tai savo ruožtu gali skatinti persivalgymą. Nors pati endometriozė tiesiogiai nesukelia svorio augimo, jos poveikis kūnui ir psichikai gali sukelti pokyčius gyvenimo būde, dėl kurių gali padidėti svoris.

Kas sukelia endometriozę?

Endometriozės priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau yra keletas teorijų, kurios gali paaiškinti šios ligos atsiradimą. Viena iš teorijų yra retrogradinis menstruacijų srautas, kai menstruacinis kraujas grįžta atgal per kiaušintakius į dubens ertmę, kur endometriumo ląstelės prisitvirtina ir auga. Kita teorija yra genetinis polinkis, kai šeimoje buvę endometriozės atvejai didina riziką. Taip pat manoma, kad imuninės sistemos sutrikimai gali neleisti organizmui sunaikinti netinkamai išplitusių audinių, leidžiant jiems augti už gimdos ribų.

Ar endometriozė yra genetinė?

Endometriozė gali būti genetinė, nes moterys, kurių artimi giminaičiai (motina, sesuo) serga šia liga, turi didesnę riziką susirgti pačios. Mokslininkai nustatė, kad genetika gali atlikti svarbų vaidmenį endometriozės išsivystyme, nors tikslūs genai, susiję su šia liga, dar nėra visiškai žinomi. Tyrimai rodo, kad moterims, kurios turi šeimos anamnezę su endometrioze, šios ligos rizika padidėja iki šešių kartų. Tačiau genetinis polinkis nebūtinai reiškia, kad moteris būtinai susirgs endometrioze, nes ir kiti veiksniai gali turėti įtakos.

Kas gali susirgti endometrioze?

Endometriozė dažniausiai paveikia moteris reprodukcinio amžiaus, ypač nuo 25 iki 40 metų. Tačiau liga gali atsirasti ir jaunoms merginoms, kurios ką tik prasidėjo mėnesinės, arba moterims, kurioms vėliau pasireiškė menopauzė. Endometriozės rizika padidėja, jei šeimoje yra buvę šios ligos atvejų. Be to, moterys, kurios niekada nebuvo nėščios, turi ilgas menstruacijas ar trumpą ciklą, taip pat yra labiau linkusios sirgti endometrioze. Endometriozė retai pasireiškia po menopauzės, tačiau gali tęstis, jei buvo diagnozuota anksčiau.

Kokie yra endometriozės rizikos veiksniai?

Yra keletas rizikos veiksnių, kurie gali padidinti endometriozės išsivystymo tikimybę. Tai apima genetinį polinkį – jei jūsų šeimoje yra buvę endometriozės atvejų, rizika didėja. Taip pat riziką gali padidinti ankstyva menstruacijų pradžia, trumpi menstruacijų ciklai (mažiau nei 27 dienos), ilgos menstruacijos (trunkančios daugiau nei 7 dienas), ir mažas kūno masės indeksas. Moterys, kurios niekada nėra gimdžiusios, taip pat turi didesnę riziką susirgti. Be to, hormoniniai ir imuninės sistemos sutrikimai gali prisidėti prie endometriozės išsivystymo.

Kokias komplikacijas gali sukelti endometriozė?

Endometriozė gali sukelti įvairių komplikacijų, kurios gali stipriai paveikti moters gyvenimą. Viena iš pagrindinių komplikacijų yra nevaisingumas, nes endometriumo audiniai gali sukelti randus kiaušintakiuose ir trukdyti kiaušinėliui patekti į gimdą. Be to, nuolatinis skausmas gali paveikti moters emocinę ir psichologinę būseną, sukelti depresiją ar nerimą. Endometriozė taip pat gali sukelti cistas (endometriomas) ant kiaušidžių, kurios gali reikalauti chirurginio gydymo. Retais atvejais endometriozė gali plisti į kitus organus, sukeldama dar daugiau sveikatos problemų.

Kaip endometriozė sukelia nevaisingumą?

Endometriozė gali sukelti nevaisingumą dėl kelių priežasčių. Kai endometriumo audiniai auga už gimdos ribų, jie gali formuoti randus ir sąaugas, kurios trukdo kiaušinėliui patekti į kiaušintakius arba gimdą. Be to, endometriozė gali paveikti kiaušidžių veiklą, mažinant kokybiškų kiaušinių gamybą. Uždegimas, kurį sukelia endometriumo audinių buvimas netinkamose vietose, taip pat gali neigiamai paveikti apvaisinimo procesą ir embriono implantaciją. Dėl šių priežasčių moterys, sergančios endometrioze, dažnai susiduria su sunkumais bandant pastoti ir gali prireikti pagalbinio apvaisinimo.

Kaip diagnozuojama endometriozė?

Endometriozės diagnozė dažnai prasideda nuo simptomų aptarimo su gydytoju. Gydytojas gali atlikti dubens apžiūrą, kad patikrintų, ar nėra cistų ar kitų anomalijų. Be to, gali būti paskirti vaizdo tyrimai, tokie kaip ultragarsas arba MRT, kurie padeda nustatyti endometriumo audinių buvimą. Tačiau galutinė diagnozė dažniausiai patvirtinama laparoskopijos metu – tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, kurios metu per mažą pjūvį į pilvą įvedamas specialus instrumentas, leidžiantis gydytojui pamatyti endometriumo audinius tiesiogiai ir, jei reikia, juos pašalinti.

Kaip gydoma endometriozė?

Endometriozės gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo, paciento amžiaus ir norų pastoti ateityje. Gydymo tikslas yra sumažinti skausmą, sustabdyti endometriumo audinių augimą ir pagerinti vaisingumą. Gydymas gali apimti hormoninius vaistus, kurie padeda sumažinti endometriumo audinių augimą, arba skausmą malšinančius vaistus. Taip pat gali būti svarstomas chirurginis gydymas, ypač jei skausmas yra sunkus arba yra nevaisingumo problemų. Chirurgija gali padėti pašalinti augančius endometriumo audinius ir sumažinti simptomus. Gydymas dažnai yra individualus ir priklauso nuo paciento poreikių.

Vaistai nuo endometriozės

Vaistai nuo endometriozės dažniausiai skirti simptomų mažinimui ir endometriumo audinių augimo slopinimui. Pirmiausia gali būti paskirti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tokie kaip ibuprofenas, skausmui mažinti. Taip pat naudojami hormoniniai vaistai, kurie gali apimti kontraceptines tabletes, progesterono preparatus arba gonadotropino atpalaidavimo hormonų agonistus (GnRH agonistus). Šie hormonai padeda sumažinti menstruacijų intensyvumą ir slopina endometriumo audinių augimą. Vaistų pasirinkimas priklauso nuo paciento simptomų, šalutinio poveikio toleravimo ir norų dėl vaisingumo ateityje.

Endometriozės chirurginis gydymas

Chirurginis gydymas endometriozei dažniausiai skiriamas tada, kai vaistai nepadeda sumažinti simptomų arba kai yra nevaisingumo problemų. Laparoskopija yra pagrindinė chirurginė procedūra, naudojama endometriumo audiniams pašalinti. Šios operacijos metu per mažus pjūvius į pilvo ertmę įvedami specialūs įrankiai, kurie leidžia chirurgui matyti ir pašalinti endometriumo audinius. Chirurgija gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti vaisingumą. Kai kuriais atvejais, ypač jei endometriozė yra labai išplitusi, gali būti svarstoma gimdos pašalinimo operacija (histerektomija), tačiau tai yra kraštutinė priemonė.

Ar endometriozė gali išnykti savaime?

Endometriozė retai išnyksta savaime, ypač reprodukciniame amžiuje, tačiau simptomai gali sumažėti arba net išnykti po menopauzės, kai hormonų lygis organizme sumažėja. Kadangi endometriozė priklauso nuo estrogeno hormonų, menopauzės metu, kai estrogeno kiekis smarkiai sumažėja, endometriumo audiniai gali nustoti augti ir simptomai gali pagerėti. Tačiau tai nereiškia, kad visi atvejai išnyksta savaime, o kai kuriais atvejais moterims gali prireikti gydymo net po menopauzės, ypač jei simptomai išlieka.

Kas atsitinka, jei endometriozė negydoma?

Jei endometriozė nėra gydoma, simptomai gali pablogėti ir sukelti rimtų komplikacijų. Pirmiausia, nuolatinis skausmas gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę ir sukelti emocinių problemų, tokių kaip depresija ir nerimas. Negydoma endometriozė taip pat gali sukelti sąaugas ir randus dubens srityje, kurie gali paveikti organų veiklą ir sukelti nevaisingumą. Be to, negydoma endometriozė gali padidinti cistų (endometriomų) riziką, kurios gali sukelti papildomų sveikatos problemų ir reikalauti chirurginio gydymo.

Kaip endometriozė veikia gyvenimą?

Endometriozė gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, ypač jei simptomai yra sunkūs. Nuolatinis skausmas gali apriboti fizinę veiklą, darbo galimybes ir net trukdyti kasdienėms užduotims. Dėl stipraus menstruacijų skausmo moterys gali praleisti darbo dienas ar kitus svarbius įvykius. Be to, endometriozė gali paveikti santykius su partneriu, nes skausmas lytinių santykių metu gali sumažinti intymumo norą. Emociniai sunkumai, tokie kaip stresas, nerimas ir depresija, taip pat yra dažni endometriozės palydovai, todėl būtina tinkama medicininė ir psichologinė pagalba.

Ar galima pastoti sergant endometrioze?

Nors endometriozė gali apsunkinti pastojimą, daugelis moterų su šia diagnoze sėkmingai pastoja. Endometriozė gali sukelti sąaugas ir randus dubens srityje, kurie gali trukdyti kiaušinėliui patekti į gimdą. Tačiau yra įvairių gydymo būdų, kurie gali padėti padidinti pastojimo tikimybę, įskaitant chirurginį endometriumo audinių pašalinimą arba pagalbinio apvaisinimo metodus, tokius kaip in vitro apvaisinimas (IVF). Svarbu kreiptis į gydytoją ir aptarti galimybes, ypač jei bandote pastoti ilgiau nei metus be sėkmės.

Ar po menopauzės vis dar galima sirgti endometrioze?

Po menopauzės endometriozės simptomai dažniausiai sumažėja arba visiškai išnyksta, nes estrogeno lygis organizme mažėja. Tačiau kai kurioms moterims endometriozė gali tęstis ir po menopauzės, ypač jei jos vartoja hormonų pakaitinę terapiją, kurioje yra estrogeno. Nors tai yra reta, endometriozės simptomai gali išlikti arba atsinaujinti. Todėl svarbu, kad moterys, turinčios endometriozės anamnezę, aptartų hormonų terapijos galimybes su savo gydytoju, kad išvengtų galimų simptomų paūmėjimų.

Kada turėčiau apsilankyti pas gydytoją?

Jei pastebite stiprų skausmą menstruacijų metu, kuris trukdo jūsų kasdienei veiklai, arba skausmą lytinių santykių metu, verta kreiptis į gydytoją. Taip pat, jei menstruacijos yra labai gausios, nereguliarios arba pastebėjote nevaisingumo problemų, konsultacija su gydytoju gali būti naudinga. Ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti suvaldyti simptomus ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Jei jau esate diagnozuota endometriozė, svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebima jūsų būklė ir atitinkamai koreguojamas gydymas.