Stresas yra normalus ir natūralus fiziologinis ir psichologinis atsakas į suvokiamas grėsmes ir iššūkius aplinkoje. Tai prisitaikymo mechanizmas, kuris paruošia organizmą reaguoti į pavojų, išskirdamas hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Ši vadinamoji „kovos arba bėgimo” reakcija padeda mums veiksmingai reaguoti į tikrus ar įsivaizduojamus iššūkius.
Tačiau kai stresas tampa lėtiniu, jis gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. Lėtinis stresas gali sukelti nerimą, depresiją, širdies ligas ir kitas ligas.
Norint valdyti stresą, svarbu nustatyti streso šaltinius savo gyvenime ir rasti būdų, kaip juos sumažinti arba su jais susidoroti. Kai kurios įprastos strategijos apima mankštą, sąmoningumo ir atsipalaidavimo technikas, pokalbius su draugais ir šeimos nariais bei pakankamą miego kiekį. Kai kuriais atvejais gali prireikti profesionalios pagalbos.
Stresas gali tapti problemiškas, kai tampa chroniškas. Nustatydami streso šaltinius ir naudodami veiksmingas streso įveikimo strategijas, galite sumažinti neigiamą streso poveikį savo gyvenime.
Streso valdymas – kaip padėti sau?
Streso valdymas – tai streso šaltinių nustatymas ir veiksmingų streso įveikimo strategijų taikymas, siekiant sumažinti neigiamą streso poveikį jūsų gyvenimui. Kai kurios įprastos streso valdymo strategijos yra šios:
Mankšta: Fizinis aktyvumas gali padėti sumažinti stresą, nes išsiskiria endorfinai, pagerėja nuotaika ir sumažėja raumenų įtampa.
Sąmoningumas ir atsipalaidavimo technikos: Gilus kvėpavimas, meditacija ir joga gali padėti nuraminti protą ir sumažinti streso lygį.
Bendravimas: Bendravimas su draugais ir šeimos nariais arba kreipimasis į konsultantą gali padėti įveikti stresą, nes suteiks jums palaikymo galimybę išreikšti savo jausmus.
Laiko valdymas: Stresą gali sumažinti užduočių prioritetų nustatymas ir veiksmingas laiko valdymas, nes sumažėja jausmas, kad esate užvaldyti.
Sveikas gyvenimo būdas: Sveikas gyvenimo būdas: sveika mityba, pakankamas miegas ir nesveikų įveikos mechanizmų, tokių kaip alkoholis ir narkotikai, vengimas gali padėti sumažinti streso lygį.
Humoras: Juokas ir ieškojimas būdų, kaip įtraukti humorą į savo gyvenimą, gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
Problemų sprendimas: Streso priežasčių nustatymas ir problemų sprendimo būdų ieškojimas gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti bendrą savijautą.
Atminkite, kad tai, kas tinka vienam žmogui, gali netikti kitam. Svarbu eksperimentuoti su įvairiomis strategijomis ir rasti tai, koks streso valdymas geriausiai tinka jums. Jei stresas tampa nepakeliamas, visada verta kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą.
Potrauminio streso sutrikimas
PTSS (potrauminio streso sutrikimas) – tai psichikos sveikatos būklė, kuri gali pasireikšti po traumuojančio įvykio. Tai gali būti tokie įvykiai kaip karas, seksualinė prievarta, stichinės nelaimės ir sunkūs nelaimingi atsitikimai.
PTSS sergantiems žmonėms pasireiškia tokie simptomai kaip įkyrūs prisiminimai, košmarai, vengimo elgesys ir nejaukumo ar atsiribojimo jausmas. Jiems taip pat gali pasireikšti tokie simptomai kaip dirglumas, miego sutrikimai ir sunkumai susikaupti.
PTSS gydomas derinant terapiją ir vaistus. Psichoterapija, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) ir poveikio terapija, gali padėti asmenims išgyventi traumą ir sumažinti simptomus. Taip pat gali būti skiriami vaistai, pavyzdžiui, antidepresantai, padedantys valdyti simptomus.
PTSS sergantiems asmenims svarbu kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistą. Tinkamai gydant, daugelis žmonių, sergančių PTSS, gali pasveikti ir grįžti į visavertį gyvenimą.
Kokie yra streso simptomai?
Stresas yra normali ir natūrali reakcija į iššūkius ir suvokiamas grėsmes aplinkoje. Tačiau kai stresas tampa chroniškas, jis gali turėti neigiamą poveikį mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Streso simptomai gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ir gali apimti fizinius, emocinius, elgesio, kognityvinius ir psichosomatinius simptomus. Kai kurie dažniausiai pasitaikantys streso simptomai yra šie:
Fiziniai simptomai: galvos skausmas, raumenų įtampa, nuovargis, skrandžio sutrikimai ir miego režimo pokyčiai. Stresas taip pat gali susilpninti imuninę sistemą, todėl žmonės tampa jautresni ligoms.
Emociniai simptomai: nerimas, irzlumas, liūdesys, nuotaikų kaita, beviltiškumo ar bejėgiškumo jausmas. Lėtinis stresas taip pat gali sukelti psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimas.
Elgesio simptomai: persivalgymas arba apetito praradimas, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, socialinis uždarumas, padidėjęs pyktis arba nusivylimas. Toks elgesys gali dar labiau prisidėti prie streso ciklo ir neigiamai paveikti bendrą savijautą.
Kognityviniai simptomai: sunkumai susikaupti, užmaršumas, neigiamas mąstymas ir sumažėjęs produktyvumas. Dėl lėtinio streso taip pat gali sumažėti motyvacija ir gebėjimas priimti sprendimus.
Psichosomatiniai simptomai: krūtinės skausmas, greitas širdies plakimas ir prakaitavimas. Šie fiziniai simptomai gali kelti nerimą ir dar labiau sustiprinti streso ir nerimo jausmą.
Svarbu išsiaiškinti kokie streso simptomai jus kamuoja ir kreiptis pagalbos, jei stresas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Streso gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, streso valdymo metodus, terapiją, o kai kuriais atvejais – medikamentinį gydymą. Kreipdamiesi pagalbos, asmenys gali sumažinti neigiamą streso poveikį ir pagerinti bendrą savijautą.
Štai keletas įdomių faktų apie stresą:
- Lėtinis stresas gali susilpninti imuninės sistemos veiklą, todėl žmonės tampa jautresni ligoms.
- Tyrimai parodė, kad stresas gali būti užkrečiamas ir kad žmonės gali „pasigauti” stresą iš kitų, ypač aplinkoje, kurioje patiriamas didelis stresas.
- Lėtinis stresas yra susijęs su depresijos ir nerimo išsivystymu ir gali pabloginti šių ligų simptomus asmenims, kurie jau serga šiomis ligomis.
- Įrodyta, kad reguliari fizinė veikla yra veiksminga streso mažinimo ir fizinės bei psichinės sveikatos gerinimo strategija.
- Ne visas stresas yra neigiamas: Tam tikrose situacijose, pvz., iškilus tiesioginiam pavojui, ūmus stresas arba reakcija „kovok arba bėk” gali būti naudinga.
- Lėtinis stresas gali sukelti padidėjusį kortizolio kiekį, o tai gali lemti svorio augimą ir nutukimą.
- Žmonės gali skirtingai reaguoti į stresą ir skirtingai reaguoti į stresorius, priklausomai nuo jų asmenybės, įveikimo stiliaus ir gyvenimo patirties.
- Lėtinis stresas yra susijęs su atminties ir pažinimo funkcijų pablogėjimu, taip pat su padidėjusia demencijos ir Alzheimerio ligos rizika.
- Moterys gali būti jautresnės stresui dėl hormoninių pokyčių ir papildomų streso veiksnių, susijusių su lyčių vaidmenimis ir visuomenės lūkesčiais.
Svarbu žinoti apie streso poveikį organizmui ir kreiptis pagalbos, jei stresas pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui. Streso gydymas gali apimti gyvenimo būdo pokyčius, streso valdymo metodus, terapiją, o kai kuriais atvejais – medikamentinį gydymą. Ieškodami pagalbos, asmenys gali sumažinti neigiamą streso poveikį ir pagerinti bendrą savijautą.
Comments 5